ratgalis

rãtgalis sm. (1) 1. vežimo galas: Par daug yra ant rãtgalio kriauta Dov. Jaunas žemaitis, negalėdamas joti, velijos pėsčias beitąs, nekaip ratūse bevažiuojąs, tardamas: „Ar aš čia koksai vergas ratgalė[je] vilkties“ S.Dauk. 2. lentelė vežimo galui užkišti: Iškrito rãtgalis, i pradėjo bobos tavoras birti Dr. 3. Plt, Šts, Sd, Slnt, Yl, Krt virvė šieno ar šiaudų vežimui priveržti: Rãtgaliu priveržam buomą, kad nebyrėt šienas Plik. Įdėk rãtgalį į ratus, kad žeme nesivilktų Skd. Nutrauksi rãtgalį, teip smarkiai betempdamas Grg. Rãtgalis pykšt nutrūko, ir aš vitinks nu vežimo Mžk. Nutrūko rãtgalis, parlūžo kartis i nūmetė krovėją Štk. Anam pančio neužteks, reiks rãtgalį paimti Skd.